Šių metų rugsėjo 18 -24 dienomis pagal Erasmus + mobilumo programą aš ,švietimo centro direktorė Rima Juozapavičienė ir trečiojo amžiaus universiteto savanorė L. Šiaulienė viešėjome Sicilijos Mesinos miesto priemiestyje Italoje, kartu su Radviliškio ir Joniškio rajonų atstovais dalyvavome kursuose ,,Neformalūs tinklai Italijoje: sveikų ir negalią turinčių suaugusiųjų poreikius atliepiančių visuomenės sveikatos, švietimo, kultūros ir sporto organizacijų patirtys“.
Per visas kursų dienas vyko Italijos institucinės patirties pristatymas suaugusiųjų užimtumo srityje, aptarta suaugusiųjų švietimo sistema Italijoje, aplankytos skirtingos institucijos.
Pirmas susitikimas vyko Capo D’Orlando mieste. Kalbėjomės su miesto meru, tarybos nariu, kuruojančiu švietimo sritį, senjorų užimtumą organizuojančia darbuotoja ir aktyvia senjorų atstove. Capo D’ Orlando mieste veikia 27 skirtingos asociacijos. Savivaldybė kas 15 dienų organizuoja senjorams nemokamas ekskursijas, taip pat skiria patalpas, atsakingas darbuotojas kuruoja senjorų veiklą.
Kitas susitikimas vyko Sicilijos kalnuose įsikūrusiame Montalbano Elicona mieste. Šis miestas 2015 m. buvo išrinktas gražiausiu Italijos miestu. Šiuo metu išgyvena emigraciją ir gyventojų skaičiaus mažėjimą. Per keletą metų mieste iš septynių tūkstančių gyventojų liko vos du. Meras, vicemeras ir susitikime dalyvavusi tarybos narė pasakojo, kad įgyvendinamos įvairios programos, siekiant pritraukti jaunimą, kviečiami studentai iš užsienio šalių arba kitų Italijos regionų atlikti praktiką, dažniausiai architektai. Mieste situacija tokia, kad dominuoja vyresnio amžiaus žmonės. Tiek jiems, tiek jaunimui įrengtos patalpos, kuriose jie gali užsiimti mėgstama veikla.
Mobilumo kursų dalyviai Italos miestelyje susitiko su Trečiojo amžiaus universiteto vadovu. Universitetas yra regioninis, vienija net kelių miestų žmones, tarp jų ir Messinos. Universiteto vadovas dirba savanoriškais pagrindais. Vykdoma mokymo, ugdymo veikla, nors pagrindinė veikla yra vyresnių žmonių socializacija. Susitikimas vyko naujai įrengtose patalpose. Anksčiau buvę garažai buvo rekonstruoti, gavus valstybės paramą. Universitete veikia tokios programos, kaip astronomija, informatika, džiazas, kinų, ispanų, prancūzų, rusų, portugalų kalbos ir kiti užsiėmimai, yra dirbtuvės, laboratorijos. Lankytojai mokosi pinti krepšius, megzti, siuvinėti, tapyti, piešti ir daugelio kitų dalykų. Atsineša savo priemones. Niekas universiteto veiklos papildomai nefinansuoja, todėl kiekvienas senjoras moka nario mokestį.
Konsorciumo dalyviai susitiko su Italos miestelio meru Antonino Crissafuli. Jis atkreipė dėmesį, kad Italoje didelis pagyvenusių žmonių skaičius. Jiems teikiamos įvairios paslaugos: nuo lankymo namuose iki pavėžėjimo į kapines. Nuolat skiriamos lėšos įsigyti produktų tiems, kurie sunkiau verčiasi.
Meras pasakojo, kad pagal tai, kokio lygio yra neįgalumas, savivaldybė su kitomis savivaldybėmis sudaro sutartis su išoriniais tiekėjais, specialistai atvažiuoja prižiūrėti neįgaliuosius. Veikia socialiniai pedagogai, kurie teikia ugdomąją pagalbą. Už kiekvieną funkciją atsakingas vis kitas žmogus. Finansavimas senų žmonių priežiūrai skiriamas pagal poreikius. Specialistai iš savivaldybės važiuoja pas senjorus ir neįgaliuosius.
Erasmus + mobilumo kursų dalyviai grįžo pilni entuziazmo naujoms iniciatyvoms, darbui su trečiojo amžiaus universiteto klausytojais.Kursai suteikė galimybę palyginti patirtis, atrasti naujų sričių, susipažinti su geraisiais pavyzdžiais. Manau, kad svarbiausia patirtis- skatinti Lietuvos senjorus dalintis savo idėjomis, sukaupta ilgamete patirtimi, mokytis pastebėti savo aplinkoje esančias problemas, kurias savanoriškomis veiklomis galima paversti galimybėmis. Nors savanorystė suvokiama kaip naudą kitiems teikiantis veiksmas, tačiau tai nauda ir patiems savanoriams. Savanorystė kiekvienoje socialinėje srityje – tvarkant aplinką, dirbant su vaikais, žmonėmis, turinčiais negalią, benamiais, organizuojant įvairiausius renginius, suformuoja tam tikrą jautrumą ir kompetenciją žmonių grupėms ir reiškiniams, su kuriais susiduriama – žmonių skurdui, gamtos užterštumui, vaikų, migrantų elgesiui.
Pakruojiečiams Tau klausytojams neatlygintinai skaitė paskaitas gydytojai, sodros, mokesčių, ligonių kasų, policijos, švietimo, turizmo darbuotojai, tačiau labai nedaug iš jų buvo jau nebedirbantys senjorai, todėl jų aktyvinimas bus bene svarbiausias šių metų tikslas.
2021/2022 metais tęsime susitikimus su įdomiais žmonėmis,: aktoriais ,visuomenės veikėjais,seimo nariais, pristatynėsime savo fakultetuose skaitytas knygas, mokysimės dekupažo, darbų iš odos gamybos, mokysimės užsienio kalbų, keliausim. Nuo spalio mėnesio savanorė Larisa Šiaulienė ves dainavimo valandėles, pedagogė G. Četkauskienė pasisiūlė vesti užsiėmimus apie muzikos istoriją, senjorė B. Vaitiekaitienė nori pagelbėti organizuojant renginius., laukiame kitų savanorių ,turinčių idėjų, sumanymų ir noro veikti.
Apibendrinant pacituosiu Lietuvos pažangos strategiją ,, Lietuva 2030 “:,,Visuomenė turi tapti organizuotesnė, išmokti geranoriškumo ir ieškoti susitarimo, vedančio bendruomeniškumo ir pasitikėjimo kultūros link. Tada galėsime prisiimti atsakomybę ne tik už save, bet ir už visuomenę, jaustis atsakingais valstybės šeimininkais. Suprasdami, kad valdžia negali ir neturi spręsti visų problemų, kiekvienas iš mūsų turi turėti daugiau galių ir atsakomybės priimant ir įgyvendinant daugelį svarbių sprendimų. Mums reikalinga veikli visuomenė.“
Senjorai mūsų visuomenėje atlieka labai svarbų vaidmenį ir gali daryti įtaką jos pokyčiams.
TAU koordinatorė, kursų dalyvė Rima Juozapavičienė
