Koks mokytojas ugdo Lietuvos jaunimą? Europos mastu (2012) atlikta pilotinė apklausa „Streso poveikio įvertinimas, palyginimas ir mokytojų psichosocialinių pavojų savo darbo vietoje vertinimas“ parodė, kad nusivylę darbu ir pervargę Lietuvos mokytojai pasirengę, progai pasitaikius, nedelsiant atsisakyti savo profesijos. Pandeminis laikotarpis taip pat prisidėjo prie streso didinimo. Ne vienas mokytojas priėmė sprendimą nebedirbti pedagoginio darbo.
Dėl savo darbo sudėtingumo ir specifikos mokytojai patiria nuolatinį emocinį, fizinį ir psichinį stresą, kuris daro įtaką ugdymo procesui, sveikatai ir socialiniam gyvenimui. Stresą išgyvenantis, pavargęs mokytojas neužtikrina ugdymo proceso kokybės bei modeliuoja netinkamą ugdytinių socialinį elgesį. Kalbant apie depresiją, perdegimo sindromą, onkologines ligas ir savižudybes, mokytojavimas vertinamas kaip viena pavojingiausių profesijų. Blyžienė A. (2008) nustatė, kad streso valdymui mokytojai pasitelkia muzikos klausymąsi, triukšmo kontrolę, užsidarymą nuo aplinkinių ir ilsėjimąsi. Deja, tai yra greiti streso mažinimo metodai – į juos nereikia gilintis (Petronis R., 2008). Kartais tai gali būti naudinga, bet dažniausiai pasiekiamas tik trumpalaikis efektas. Mokytojui turi būti suteiktos kompleksinės žinios apie efektyvesnius nuolat patiriamo psichinio, fizinio, emocinio streso valdymo ir mažinimo būdus.
2023 m. gegužės 12-14 d. Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centras pakvietė rajono metodinių būrelių pirmininkus ir mokyklų administracijos atstovus dalyvauti dviejų dienų sveikatingumo stovykloje „Mokytojo emocinės, fizinės ir psichinės savijautos gerinimas pasitelkiant kompleksinius sveikatinimo metodus“. Šios stovyklos tikslas – sustiprinti mokytojo emocinę, fizinę ir psichinę sveikatą pasitelkiant įvairias terapines technikas, kompleksinius sveikatinimo metodus bei formuoti holistinį požiūrį į savo sveikatą.
Stovykloje kartu su sveikatingumo, kūno kultūros treneriais Živile Macijauskaite, Ramūnu Dzimidu, Mariumi Myle dalyviai mokėsi, kaip panaudojant jėgos ir ištvermės pratimus suaktyvinti sveikatinimo ir savireguliacijos mechanizmus žmogaus organizme, teisingai judėti bei atlikti fizinius pratimus. Gydytojo Vilhelmo Džiugelio padedami dalyviai analizavo, ar įmanoma būti sveikam, kaip veikia kepenys, inkstai, plaučiai, kokią įtaką mūsų kūnams turi pyktis, meilė, susitaikymas. Kartu su lektore Laura Pečeliūniene dalyviai mokėsi individualių streso valdymo ir atsipalaidavimo technikų, analizavo, kokią įtaką stresas daro mūsų sprendimams, atliko „Mindfulness“ meditaciją. Lektorius Aleksas Patapavičius pasidalino savo patirtimi, kaip nesunkiai ir paprastai nustatyti, kokie maisto produktai yra tinkami (tai aktualu, kiekvienam individualiai, nes mes visi esame skirtingi). Dalyviai aiškinosi, kaip „koduojamas“ harmoningas, visavertis mūsų organizmo funkcionavimas.
Stovyklos anoniminė vertinimo apklausa parodė, kad suteiktos kompleksines sveikatinimo žinios pagerino mokytojo emocinę sveikatą. Įgytos žinios bus taikomos pamokose, popamokinėje veikloje, asmeniniame mokytojų gyvenime.
Džiaugiamės ir esame dėkingi Pakruojo rajono Bendruomenės sveikatos tarybai, kuri patikėjo šios stovyklos reikalingumu. Veikloms buvo skirtas finansavimas iš Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos. Stovyklos nauda akivaizdi. Sveikata yra didžiausias turtas, kuris reikalauja nuolatinio dėmesio. Tokiomis stovyklomis galime prisidėti prie prevencinės sveikatinimo veiklos, kad kuo mažesniam žmonių kiekiui reikėtų kreiptis į stacionarias gydymo įstaigas.
