Lietuvos ir Ukrainos mokinių stovykla Pakruojo švietimo centre

Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centre liepos 4-14 dienomis vyko vaikų vasaros poilsio stovykla „Pažinimo vasara“, kuriai buvo skirtas finansavimas iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Pagrindinis jos tikslas buvo Lietuvos ir Ukrainos mokinių socialinių emocinių kompetencijų ugdymas, sudarant jiems sąlygas fiziškai aktyviai leisti laisvalaikį, prisiliesti prie Lietuvos ir Ukrainos šalių kultūros pažinimo, dalyvaujant edukacinėse programose, patirti daug gerų emocijų bendraujant tarpusavyje. Iš viso dalyvavo 17 vaikų, 9 ukrainiečiai ir 8 lietuviai vaikai, vaikų amžius nuo 7 iki 14 metų. Ukrainiečiai vaikai gyvena Pakruojyje, du vaikus atsivežėme iš Linkuvos, vieną iš Žeimelio.

Dieninės stovyklos metu vaikai kelis kartus važiavo į Radviliškio plaukimo baseiną, šokinėjo Šiaulių batutų parke, Raubonių atrakcionų parke lenktyniavo su elektrinėmis mašinėlėmis ir valtimis, suposi ant įvairių sūpynių, karuselių, leidosi su ekstremalaus nusileidimo padanga nuo kalno. Vaikams tokios aktyvios pramogos pačios smagiausios ir tada jų emocijos ,,trykšta per kraštus‘‘, o stovyklos vadovams- daug papildomų žilų plaukų…

Stovyklos metu vaikai daug bendravo su gyvūnais, buvome Dargaičių Zoo, kur be jokių barjerų galima apsikabinti alpaką ir mažus ožiukus, o kupranugaris pats atima iš rankų indelį su maistu ir jį suvalgo. Šiaulių jaunųjų gamtininkų centre dalyvavome edukacinėje programoje ,,Spalvos magija gyvūnų pasaulyje“, kur mokytoja Jūratė leido paimti į rankas ne tik žiurkėnus, triušiukus, bet ir vabzdžius maldininkus, tarakonus, gyvatę leido tik paglostyti. Kačių muziejuje vaikai skaičiavo medžiagas iš ko padaryti eksponatai, tai jų buvo apie 20, ir žinoma, buvo labai laimingi, kai galėjo paglostyti muziejuje lakstančias kates. Pabandykite įsivaizduoti, kokios buvo vaikų emocijos, kai muziejininkė ištraukė iš terariumo smauglį ir leido jį vaikams užsidėti ant kaklo.

Ukrainiečiams vaikams labai patiko Anykščių Arklio muziejus, nes jie nebuvo matę autentiškai atkurtos kalvės, audėjos kambario. Visi vaikai buvo labai susikaupę, kai pas keramikę gamino dirbinius iš molio. Pakruojo Dvare taip pat dirbome su moliu ir vaikai pasidarė savo angelus, padedami ukrainietės keramikės Nadios, vaikams buvo malonu su ja pabendrauti ukrainietiškai. Dabar laukiame, kol dirbiniai bus išdegti. Taip pat turėjome kelis užsiėmimus su „Atžalyno“ socialine pedagoge Roma, ji mokė jausmus išreikšti per dailės terapiją, taip pat buvo šieno edukacija, kūrėme figūras ir formas iš šieno. Daugelis vaikų pirmą kartą dalyvavo edukacinėje pamokoje apie bites ir gaminius iš vaško, kuriuos vedė bitininkė Rasa. Šiaulių ,,Rūtos“ šokolado fabrike sužinojome šokolado atsiradimo įstoriją ir pasigaminome savo unikalaus skonio saldainius. Šiaulių atvirame jaunimo centre šokome gatvės šokius su ukrainiete mokytoja Marina.
Per aštuonias stovyklos dienas, su kaupu išpildėme stovyklos paraiškoje numatytus tikslus ir uždavinius, tą patvirtino ir LMNŠC atstovai, kurie vykdo ŠMSM finansuojamų stovyklų patikrą, jie buvo pas mus atvykę ir domėjosi, kaip mums sekasi. Bet didžiausias darbo įvertinimas yra vaikų emocijos, jų jausmų išraiškos, jų padėka. Stovyklos metu buvo visko: juoko ir ašarų, draugystės ir barnių, dainų autobuse ir nekalbadienių, ,,neskanu“ ir ,,smakata“ (čia ukrainietiškai ,,skanumėlis“), ,,atsibodo“ ir ,,nenoriu, kad baigtųsi stovykla“. Visa tai yra labai natūralu ir žmogiška, bet visi vaikai choru sakė, kad nori dar tęsti stovyklą, ypač ukrainiečių vaikai nori bendrauti, pažinti Lietuvą, nori bent trumpam užmiršti jų šalį ištikusią nelaimę ir namų ilgesį. Stovyklos uždaryme dalyvavo ir vaikų tėveliai, žiūrėjome nuotraukas ir aptarėme veiklas, vaikai parodė tėveliams savo piešinius, darbelius, kartu žaidėme ir valgėme picas. Labai sujaudino ukrainietės močiutės, buvusios pedagogės, padėka ir rožės, už jos anūkų turiningas atostogas, ji sakė puikiai suprantanti, koks nelengvas ir atsakingas darbas yra organizuoti vaikams stovyklą. Žinoma, ji teisi, bet vaikų džiaugsmas, padėkos ir atsisveikinimo ašaros akyse, atperka visą sunkumą ir suteikia moralinį pasitenkinimą, kad ugdai ne tik savo šalies, bet ir karo baisumus patyrusios Ukrainos jaunąją kartą.

Stovyklos vadovė, švietimo centro metodininkė Greta Jasiūnienė