Pašvitinio bažnyčia

1459 m. Pašvitinyje pastatyta pirmoji bažnyčia. 1609 m. pradėta statyti nauja. Pašvitinys 1621–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupijai.

Vietoj medinės 1825 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, bet dėl blogų pamatų netrukus perskilo. Ji buvo nugriauta ir 1852 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Ją 1857 m. konsekravo vyskupas Motiejus Valančius. Parapijai 1841 m. priklausė 6 valakai žemės. Prie bažnyčios nuo seno buvo altarija, vėliau įsteigta antra. XIX a. viduryje veikė parapinė prieglauda. Po 1902 m. pagal architekto Nikolajaus Andrejevo projektą pastatyta mūrinė klebonija[1].

Pašvitinyje 1928–1934 m. gyveno ir mirė kunigas Juozas Dabužis-Dabužinskas (1878–1934), visuomenininkas ir spaudos darbuotojas, 1919 m. Paryžiaus Taikos konferencijos Lietuvos delegatas. 1952–1988 m. klebonavo Boleslovas Stasuitis (1909–1988; palaidotas Šiaulėnų kapinėse). Pašvitinio bažnyčioje 1805 m. gruodžio 25 d. krikštytas Juozapas Nikodemas von Goesas – aktyvus XIX a. Joniškio savivaldos veikėjas, lietuvių tautinio atgimimų veikėjų Joniškio ir Pakruojo krašte – Stanislovo ir Teresės von Goesų tėvas. 1887 m. spalio 27 d. tuokėsi vieno iš Lietuvos komunistų partijos įkūrėjų Karolio Požėlos tėvai Rozalija Čiapaitė ir Juozapas Požėla.

1904 m. rugpjūčio 14 d. šioje bažnyčioje susituokė Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona ir Sofija Chodakauskaitė.[2]

1968 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos metu (vad. A. Tautavičius) [3] nustatytas dubenėtas akmuo šventoriuje. Jis įmūrytas pietinėje tvoros pusėje prie rytinio šventoriaus kampo (apie 7,5 m nuo jo į vakarus), prie pat žemės. Akmuo 110×50 cm dydžio, duobutė 14 cm skersmens, 7 cm gylio.

2006 m. vykdytų archeologinių tyrimų metu (vad. E. Vasiliauskas) šventoriuje rasta XVI–XVIII a. monetų, papuošalų, kapų[4].

Pakruojo bažnyčia

Pirmoji bažnyčia pastatyta 1613 ar 1630 m. Pakruojo dvaro savininkas Jonas Zabiela 1750 m. atstatė sudegusią medinę bažnyčią. Ji buvo kryžminio plano, su 2 koplyčiomis, turėjo 6 altorius. Iš savo dvaro J. Zabiela bažnyčiai paskyrė 3000 lenkiškų auksinų. XIX a. veikė parapinė mokykla. Dar 1873 m. prašyta leisti statyti naują bažnyčią. Leista tik 1885 m. Klebono St. Tomkevičiaus rūpesčiu 1887 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Dvaro savininkai Ropai davė statybinės medžiagos. 1890 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Mečislovas Paliulionis.

Vargonus XX a. pradžioje (iki 1904 m.) pastatė Kauno vargonų meistras Jonas Garalevičius. Apie tai liudija instrumento griežykloje esanti firminė porcelianinė emblema su įrašu „Jan Garalewicz / Kowno“.

1908 m. įsteigti „Saulės“ draugijos skyrius ir Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Per 1922 m. žemės reformą bažnyčiai skirta 8 ha žemės. Pakruojyje 1933–1950 m. klebonavo rašytojas Mikalojus Šeižys-Dagilėlis (1874–1950), (palaidotas šventoriuje). 1934 m. jis suremontavo ir išdažė bažnyčią, 1947 m. parašė Pakruojo parapijos istorinę apybraižą.